Pratarmė
Monografija „Ramygala“ – 33-ioji šimtatomės monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ knyga – skiriama dabartinio Panevėžio rajono Ramygalos miestui bei jo apylinkėms, patenkančioms į buvusio Ramygalos valsčiaus teritoriją, taip pat Lietuvai svarbiems istorijos įvykiams, jų sukaktims.
Monografijų serija „Lietuvos valsčiai“ ir ją sudarančios istorinės knygos – unikalus projektas. Visos monografijos jungiamos į vieną sistemą, knygoms būdingas struktūros vieningumas, sukuriantis visos Lietuvos istorijos ir kultūros panoramą. Todėl monografija „Ramygala“ – įdomus Ramygalos valsčiaus istorijos pasakojimas, įsiliejantis į bendrą Lietuvos istorijos kontekstą, įprasminantis lokalinėje erdvėje vykusius įvykius ir procesus. Knyga iliustruota istorinėmis ir dabarties nuotraukomis, žemėlapiais, archyvų dokumentų faksimilėmis.
Parengti ir išleisti tokią serijos knygą – tai parašyti šios Lietuvos dalies, buvusio Ramygalos valsčiaus, dabar Ramygalos seniūnijos, istoriją, supažindinti su Ramygalos krašto kalbos ypatybėmis, tarme, aptarti vardyną, papasakoti apie Ramygalos ir jos apylinkių gamtą: kraštovaizdį, ekosistemas, pateikti įdomios medžiagos apie svarbiausius šio krašto istorijos raidos etapus, apie ramygališkių praeities kovas su okupantais ir priešais, apie partizanų ir karių savanorių žygdarbius, apie tremtį, Sąjūdžio žmones, visus ramygališkius, apgynusius krašto Nepriklausomybę, apie architektūros paminklus, kaimo ir miesto žmonių gyvenamąsias vietas, apie buvusias gatves ir aikštes, pastatus, apie žmones, palikusius šiame krašte ryškius pėdsakus, apie krašto švietimą ir kultūrą, papasakoti mokyklų, bibliotekų, muziejų istorijas, apžvelgti senąją dvarų ir jaunimo kultūrą, klubų ir sąjungų veiklą, aptarti etninę kultūrą: apeigas ir papročius, šventes, liaudies etiketą, išnagrinėti ir naujųjų švenčių patirtį.
175 monografijos straipsnius parašė didžiulis 108 autorių kolektyvas: mokslininkai, istorikai, ekonomistai, geografai, kalbininkai, muzikologai, etnologai ir šio krašto gyventojai. Net 32 mokslinius ir publicistinius straipsnius parašė profesoriai ir mokslų daktarai, daugelio kitų straipsnių autoriai – nusipelnę Lietuvos kraštotyrininkai, universitetų dėstytojai, gimnazijų, mokyklų pedagogai, Ramygalos krašto patriotai. Šie straipsniai monografiją daro mokslinę, įdomią, reikalingą visai Lietuvai.
Mokslininkai, Lietuvių kalbos instituto vyresnieji mokslo darbuotojai dr. K. Garšva ir dr. V. Meiliūnaitė, straipsniuose aptaria Ramygalos krašto tarmės ypatybes, vardyną; gamtos, kraštovės reljefą, ekosistemą nagrinėja dr. R. Kunskas; prof. I. Vaškevičiūtė, prof. A. Svetikas, dr. A. Baliulis, dr. A. Bubnys, dr. A. Astramskas, dr. V. Jokubauskas, dr. Marija Sereikienė, kraštotyrininkai I. Zubauskienė, J. Nemanis, A. Piliponis (buv. Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius) ir kt. analizuoja svarbiausius šio krašto istorijos raidos etapus, prof. S. Masiokas, prof. A. Targamadzė, dr. V. Misevičius, prof. R. Račiūnaitė-Paužuolienė, prof. D. Vyčinienė, LR Seimo narys D. Petrulis, prof. V. Targamadzė, dr. J. Gvergždys ir kt. pateikia daug įdomios medžiagos apie krašto švietimą, kultūrą, papročius; daug straipsnių parašyta apie žymiausius Ramygalos krašto žmones: buvusį Lietuvos Respublikos švietimo viceministrą Kazimierą Masiliūną, lietuvių kalbininkus Juozą Balčikonį, Antaną Lyberį, tautodailininką Juozą Balčikonį, skulptorių Kazimierą Kisielį, kompozitorių Antaną Račiūną, poetą Joną Graičiūną, literatūrologą Albertą Zalatorių, dr. Mariją Sereikienę, sportininką, Melburno olimpiados vicečempioną Antaną Mikėną, LR Nepriklausomybės akto signatarą Virmantą Velikonį, aktorių Saulių Mykolaitį, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentą Jeronimą Kraujelį ir kitus, čia gyvenančius ir dirbančius, šį kraštą mylinčius žmones.
Monografija pradėta rengti 2011 m. Jau 2011 m. ir 2012 m. vasarą „Versmės“ leidykla organizavo monografijos straipsnių autorių, mokslininkų ir kraštotyrininkų lokalinių tyrimų ekspedicijas į Ramygalą ir jos apylinkes. Ekspedicijų dalyviai susitiko su Ramygalos ir jos krašto žmonėmis, surinko daug seniausių šio krašto nuotraukų, dokumentų, žemėlapių, užrašė gyventojų pasakojimus, prisiminimus apie istorinius įvykius, papročius, žymius žmones. 2012 m. vasarą organizuotos monografijos straipsnių autorių, mokslininkų ir kraštotyrininkų lokalinių tyrimų ekspedicijos į Ramygalą ir jos apylinkes metu pavyko gauti Ramygalos kunigo Antano Juškos rašytą jaudinantį pirmųjų pokario metų (1945–1947) dienoraščio rankraštį. Jame nepaprastai tiksliai užfiksuoti visi Ramygalos krašto žmonių išgyvenimai tremties, okupacijos, pokario metų kovų sąlygomis. Kunigas A. Juška savo dienoraštį užbaigė žodžiais: „1940, 1941 m. įvykiai, Antrasis pasaulinis karas, okupacijos, Ramygalos išgriovimas, bažnyčios bokšto sudeginimas, kiti įvykiai, žmonių ašaros ir kančios, – visa tai įvyko. Tai tegu lieka kitam rašytojui, kuris galės neverkdamas vedžioti plunksną ir pasakoti...“
Kad visapusiška...
